Nors atrodo, kad Lietuva yra maža, niekuo neypatinga šalis Europos viduryje, tačiau Kinija ją vertina dėl išteklių ir diplomatijos. Mūsų šalies politologai galvoja, jog ateityje Kinija gali bandyti labiau įtakoti Lietuvos politinį gyvenimą.
Lietuvos saugumo tarnybų ataskaitos verčia susimastyti apie kylantį Kinijos susidomėjimą – nes būtent ši šalis yra pirmoje vietoje dėl problemų su nacionaliniu saugumu. Lietuva išsiskiria savo diplomatija, ypač Jungtinių Tautų Saugumo Taryboje, ES Taryboje ir pajėgi paveikti tam tikrus svarbius Kinijai sprendimus.
Istoriniai faktai
Rašytiniuose šaltiniuose pirmieji kontaktai tarp šių dviejų šalių buvo paminėti dar 1795 metais. Spėjama, jog Lietuviai pasiekė Kinijos šalies teritoriją jau po 1864 m. vykusio sukilimo.
Galima paminėti kelias migracijos bangas, kurių metu mūsų šalies piliečiai persikėlė gyventi į šią Azijos šalį – tai jau minėtas persikėlimas po sukilimo, vėliau XIX a. pabaigoje lietuviai patraukė į Kiniją tiesiant Rytų Kinijos geležinkelio kelią, bei paskui 1902-1905 pirmojo pasaulio karo metu bėgusieji iš Europos.
Kinija pripažino Lietuvos nepriklausomybę 1923 metais, tačiau santykiai su šalimi nutrūko prasidėjus Sovietų okupacijos laikotarpiui. Visi ryšiai vykdavo jau netiesiogiai, nes piliečiai nebeturėjo pasirinkimo laisvės. Kinija nepalaikė Baltijos šalių kovos už nepriklausomybę bijodama, kad tai gali įtakoti tam tikrų grupuočių judėjimus pačios šalies viduje. Tačiau Lietuvai paskelbus nepriklausomybę santykiai vėl buvo kuo skubiau atkurti baiminantis, jog Taivanas užmegs diplomatinius santykius anksčiau ir Kinija bandė sustiprinti savo pozicijas užsienyje.
Lietuvos ir Kinijos santykiai atkūrus nepriklausomybę
Kinijai pripažinus Lietuvos suverenitetą, taus pačiais 1992 metais buvo pasirašytas bendras Lietuvos ir Kinijos Liaudies Respublikos susitarimas garantuojantis ekonominį bei prekybinį bendradarbiavimą tarp šalių. Greitai abi šalys atidarė ambasadas.
Lietuvos Respublikoje 2000 m. lankėsi Kinijos parlamento pirmininkas, o 2002 metais tuometinis šalies prezidentas Dziang Dzeminas. 2015 metais šalyje lankėsi Kinijos vicepremjeras Žang Gaoli.
Tačiau nuo 2019 metų santykiai tapo įtemptais.valstybės saugumo departamentas paskelbė apie realias Kinijos grėsmes šalies saugumui. Taip pat kilo pasaulinis skandalas dėl Huawei įrangos. Taip pat Lietuvoje kilo konfliktas mitinge, kuris buvo skirtas palaikyti protestus, vykusius Honkonge.
Įtampą dar labiau paaštrino Lietuvos apsisprendimas palikti Bendradarbiavimo tarp Kinijos ir Europos šalių susitarimą. Be to Lietuva planuoja atidaryti verslo atstovybę konkuruojančioje šalyje – Taivane.
Tibeto problema
Nors atrodo, kad Lietuva palaiko Kinijos politiką, tačiau tuo pačiu metu mes palaikome gerus santykius su tremtyje esančia Tibeto vyriausybe. Dalai Lama – Tibeto valstybės lyderis buvo pirmasis pasaulyje, kuris pasveikino Lietuvą atgavus nepriklausomybę. Šis lyderis lankėsi Lietuvoje su oficialiu vizitu 1991 metais ir susitikimo su šalies vadovu V. Landsbergiu. Ir tokių vizitų būta jau keturis kartus. Tai ypač siutina Kinijos pusę, kuri nepripažįsta Tibeto vyriausybės.
Ekonominiai santykiai
Nors jaučiama nemaža įtampa tarp šalių, tačiau ekonominiai santykiai kasmet vis stiprėja. Eksportas ir importas su Kinija auga kasmet labai sparčiai. Štai 2020 metais importas sudarė 1200 mln. Eurų, kai tuo tarpu 2019 metais – 928.
Turistų skaičius iš Kinijos taip pat kasmet tik didėja, jei neskaičiuosime pandemijos laikotarpio. Štai 2014 metais jų buvo 7 015, o 2019 metais jau 21 135 žmogaus.
Kaip matome, politinėje arenoje vyksta kova dėl valdžios ir išlikimo, todėl santykiai tarp Kinijos ir Lietuvos šiuo metu yra įtempti. Tačiau tai tarsi pagyrimas mūsų šaliai, jog ji vis dėl to yra svarbus žaidėjas politinėje arenoje ir jos žodis, bei veiksmai labai svarbūs tokiai didelei šaliai kaip Kinija.
